paregėti

paregėti
paregė́ti, pàregi, -ė́jo 1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos J.Balč. Paregė́jau, ką Juoza ateina Kb. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį I. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo BM349(Vkš). Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato Mžk. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina Mrc. Viską aš paregiu Lš. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti S.Dauk. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio Pt. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą JD680. Aš kiek norė[ja]u velnią paregėt, neregė[ja]u Pst. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom DrskD107. | Jy kap užgieda, tai paregė́tūt! LKT383(Mrk). Al paregė́tai, kap aiškiai girdis Kč. ^ Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu Sim. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP(Lp). 2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Eik, kol kojos paneša, akys paregi KrvP(Mrk). 3. refl. pasidaryti matomam: Kaip ir Onos galva pasiregė́jo Ds. 4. intr. tik inf. pažiūrėti: Kad aš ir toks tesu paregėti (iš pažiūros, pažvelgus), bet suprantu, kas ką daro iš ponybės Šts. 5. tr. suprasti, suvokti, pajausti: Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti V.Krėv. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka! Grv. Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep brš. ^ Tada paregė́sme, kai dugną andėsme Nmč. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi KrvP(Al). 6. refl. impers. pasirodyti, atrodyti: Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo APhII71(A.Baran). Man tep pasregė́jo Rš. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtas Ob. 7. tr. patirti, išgyventi: Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau KrvP(Dg). Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamas Lp. 8. refl. Sut, P, JV175, Vaižg sueiti, pasimatyti: Norėtau su broliu pasregė́t Dv. Einu aš su anuo pasiregėti S.Dauk. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė[je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą M.Valanč. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme StnD14. 9. tr. patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniu Aps. 10. tr. N numatyti, iš anksto atspėti: Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais rš. Taip buvusi paregėta ir lemta Kel1881,101. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją Dr. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė A1884,324. \ regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėti; paregėti; perregėti; praregėti; priregėti; suregėti; užregėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • paregėjimas — sm. (1) 1. → paregėti 4: Tuos žodžius tarydamas, pažvelgė ant jos akis ir pažino iš pirmo paregėjimo, kad čia tikra jo prisiega BsMtII108. Žiedus iš paregėjimo labai gražius tur P. 2. refl. → paregėti 8 (refl.): Tame dar pasiregėjime Vytautas su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apregėti — apregėti, àpregi, ėjo 1. tr. Rod pamatyti: Ir pirmadienį apregėsi tus žmonis Šts. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs DP402. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo MP87. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)! …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpulti — atpùlti intr. 1. H atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpuola nuo sienos K. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė LTR(Drsk). Atpuolė lencūgai nuog rankų jo BtApD12,7. Visur medžių žievė atpuolusi Grž. Duonos pluta per ilgą kepimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atregėti — atregėti, àtregi, ėjo 1. tr. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime Dv. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregėjo (tiek ir bematė) Rod. 2. refl. nustoti ką mačius: Atsiregėjau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daregėti — ×daregėti, dàregi, ėjo (hibr.) intr. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi Šlčn. Dàregiu nesuvis Ml. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu Lz. regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išregėti — išregėti, ìšregi, ėjo tr. 1. CI608 įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas Šts. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) LMD(Sd). 2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jogei — 1 jogei conj.; P 1. kad: Žino, jogei tai yra Tat. Jogei vyriausybė yra, tai jis matė ir jautė NdŽ. O anas tarė: „Ko reikalauji, jogei šauki mane?“ SI343. 2. žr. 1 jog 2: Uždainuoja taip, jogei balsas eina siausdamas per žalią girelę BM87. Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keistumas — keistùmas sm. (2) NdŽ 1. keistas ypatumas: Už jo tam tikrą keistumą kvailiuku vadino rš. | Išeik vasarą pievosna, kas ten gėlių keistumas! Blv. 2. keistas daiktas: Monininkai keistumùs rodo J. Panorėjo svieto paregėti ir žemės keistumų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kūkė — kū̃kė sf. (2) vk. kiaulė: Vaikeliai, neikite arti kū̃kės paršelių paregėti, ba kū̃kė kąs Ūd. Kū̃kės žemę knisa Vlkv. Nunešk kū̃kėm ėsti Krsn. Eisiu kū̃kių pašerti Žvr. Eik kūkutès pašert Gs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • linkis — 3 linkis sm. nusistatymas, pažiūros, kryptis, linkmė: Džiaugsmas, kad tamsta su mūsų laikraščio mieriu ir linkiu sutinki A1884,151. Linkį bendrystės kožnas skaitytojas mūsų paregėti galės iš statutų A1883,91 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”